This page uses content from Wikipedia and is licensed under CC BY-SA.

Vikipedija

Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 184 360 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 184 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Kadras iš filmo „Tōkyō kōshinkyoku“ („Tokijo maršas“)

Japonijos klasikinis kinasJaponijos kinas tarp apie 1930−1960 m. Japoniško klasikinio kino atsiradimą anksčiausiai galima susieti su 1920 m. įsteigta „Shochiku“ kino studija, o jo tradicijos nusitęsė iki 1960-ųjų pabaigos. Trim iškiliausiais japoniško klasikinio kino režisieriais vertinami Jasudžiras Ozus, Kendžis Mizogučis ir Akira Kurosava. Kai kurie laikotarpio Japonijos kino filmai: „Tokijo istorija“, „Vėlus pavasaris“, „Rasiomonas“, „Septyni samurajai“, vertinami tarp vienų geriausių kino filmų istorijoje.

1895 m. broliai Liumjerai pirmą kartą pademonstravo kino filmą Paryžiuje. 1896 m. lapkričio 17 d. princas Jošihitas susipažino su Tomo Edisono rankiniu kinetoskopu privačioje importuotojo Takašio Šindžio demonstracijoje. 1896 m. lapkričio 25 d. kinetoskopas pirmą kartą pristatytas viešai Japonijoje − Kobės „Šinko“ klube, ir Japonijos publika pirmą kartą pamatė viešai demonstruojamus kino filmus. Pirmoji vieša kino filmų paroda įvyko 1897 m. vasario 15 d. „Nanči Embudžo“ teatre Osakoje, organizuota Liumjerų atstovo Japonijoje. Ši data laikoma japoniško kino pradžia. XIX amžiaus paskutiniaisiais metais Japonijoje pasirodė pirmieji kino aparatai, pradėti rodyti užsienietiški filmai. Tačiau neilgai trukus publika pradėjo reikalauti japoniškos kūrybos. 1899 m. Šibata Cunekišis nufilmavo kabuki teatro vaidinimo „Žvelgiant į klevą“ (Momijigari) sceną ir susuko pirmąjį dramatinį filmą „Ginkluotas plėšikas Šimizus Sadakičis“ (Pisutoru gôtô Shimizu Sadakichi).

Pradėjus formuotis japoniškam kinui, filmų produkcija susitelkė dviejuose miestuose – Kiote ir Tokijuje. Kadangi Kiote daugiau senų pastatų, ir pats miestas yra tradiciškesnis nei Japonijos sostinė, Kiote buvo filmuojami džidai-geki (時代劇, jidai-geki) žanro filmai. Tai yra istoriniai filmai, dažniausiai samurajaus be šeimininko tema. Tokijuje kurti filmai modernesni, kaip ir pats miestas. Šio žanro filmai vadinami gendai-geki (現代劇). Čia vyrauja žmonių kasdienybės tema.

Japonams kinas – lyg teatro evoliucija. Tiek kine, tiek teatre moterų roles atlikdavo vyrai. Kine tai pradėjo kisti tik 20 amžiaus antrajame dešimtmetyje. Dar vienas panašumas su teatru yra pasakotojai. Kine jie vadinamas benši (弁士 benshi), o teatre tai atlieka choras. Tradicinio japoniško No teatro choras spektaklių metu komentuoja ir aiškina aktorių veiksmus. Tokiu pat principu kino vystymosi pradžioje, kai dar nebuvo su vaizdu sinchronizuoto garso, Japonijoje paplito komentatoriai – benši. Kadangi kinas buvo tylus, benši turėjo jį įgarsinti. Dažnai be išankstinio pasiruošimo, improvizuotai. Būtent todėl jų profesija tapo labai populiari. Skirtingas benši tą patį filmą galėjo paversti visai kita istorija. To pasekoje, kinas tapo vis labiau mėgiama pramoga. Japoniškų filmų skaičius pradėjo greitai augti, tačiau kino plėtrą netikėtai sustabdė žemės drebėjimas.

Daugiau…


Naujienos


lapkričio 23 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje



Rinktinė iliustracija

Hugo van der Goes - The Fall of Man and The Lamentation - Google Art Project.jpg
Hugo van der Guso paveikslas „Adomo ir Ievos nuopolis“
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Jonas Auksaburnis

Jonas Auksaburnis (345407 m.) – vienas žymiausių krikščionių pamokslininkų, veikėjų ir rašytojų, Konstantinopolio arkivyskupas. Dėl savo iškalbingumo pramintas Auksaburniu (Chrizostomu).

Jonas Auksaburnis pasikrikštijo būdamas 18 m. ir tapo Bažnyčios skaitovu. 381 m. buvo įšventintas diakonu, o 386 m. tapo presbiteriu. Tais pačiais metais Jonas Auksaburnis buvo paskirtas sakyti pamokslus pagrindinėje Antiochijos bažnyčioje.

397 m. prieš savo norą Jonas Auksaburnis buvo išrinktas Konstantinopolio vyskupu ir 398 m. įšventintas. Tačiau vietiniai dvasininkai Joną laikė per griežtu ir 403 m. „Sinode po ąžuolu“ jie Joną nušalino. Imperatorius pritarė šiam sprendimui ir galiausiai jį ištrėmė. Tačiau kilus Konstantinopolio gyventojų maištui ir pasipiktinimui, imperatorius Joną grąžino atgal.

Buvo sumanyta antrą kartą jį pašalinti iš Bažnyčios, tačiau jis vėl atsisakė. Kartą, besirengiantį krikštyti katuchumenus, kareiviai jį ištempė iš Bažnyčios, o krikšto vandenį, kaip teigiama, nudažęs kraujas. Galiausiai, 404 m. jis buvo ištremtas. Po trejų metų (407 m.) Jonas Auksaburnis mirė. 438 m. jo palaikai buvo grąžinti į Konstantinopolį ir palaidoti Apaštalų bažnyčioje.

Jonas buvo pagerbtas už savo drąsą ir pamaldumą. Nuo VI a. jis vadinamas Auksaburniu, nes buvo tikras pamokslų meistras. Šimtai išlikusių jo pamokslų ypač įžvalgiai atskleidžia graikiškos Biblijos prasmę ir rodo gebėjimą praktiškai pritaikyti klausytojams.

Šios savaitės iniciatyva yra ankstyvoji Rytų krikščionybė.

Daugiau…

Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    P derecho.svg Teisė   

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga