This page uses content from Wikipedia and is licensed under CC BY-SA.

Vikipedija

Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 200 400 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Paliūniškio dvaras

Paliūniškio dvaras – buvusio dvaro sodyba, kurios fragmentai išlikę Paliūniškio kaime, Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone, netoli kelio  191  PaliūniškisVabalninkas , pasukus nuo Paliūniškio tilto per Lėvens upę. Dvarvietė yra jos kairiajame krante, ties ta vieta, kur upė daro vingį į pietų pusę, jos viršutinėje terasoje.

Abipus upės, aplink dvarą įsikūrusi Paliūniškio gyvenvietė. Paties dvaro nelikę, jį atstoja naujas šiuolaikinis pastatas – panevėžiečių verslininkų įkurta kaimo turizmo sodyba. Paliūniškio dvaro sodybos fragmentai nuo 1992 m. įrašyti į LR Kultūros vertybių registrą. Iki šiol dvaro ansamblį sudaro 5 ūkinės paskirties statiniai bei I Pasaulinio karo vokiečių karių kapai, išsidėstę 131 638 m² dydžio teritorijoje.

Paliūniškio dvaras minimas nuo 1595 m. Upytės teismo aktuose, priklausė Vabalninko karališkajam dvarui. Tuomet teismas nagrinėjo Krinčino savininkės valstiečių šeimos, pabėgusios iš Paliūniškio į Vabalninko dvarą, klausimą. XVIII a. pabaigoje Paliūniškio dvaras perėjo Lenkijos iždo nariui F. Mošinskiui, kuris buvo trečias pagal turtingumą žemvaldys Upytės paviete. Jam mirus, 1817 m. Paliūniškis atiteko grafui Severinui, vėliau valstybės patarėjui L. Potociui. Apie 1860 m. Paliūniškio dvare gyveno 17 gyventojų. Potockio išsipirktą dvarą 1869 m. paveldėjo inžinierių ir tiltų statytojų giminės atstovas Valerijonas Kerbedis. Tuomet dvaras valdė 345 dešimtines tinkamos ir 52 dešimtines netinkamos žemės bei 705 dešimtines miško. XIX a. pabaigoje dvaro šeimininkais tapo Kerbedžių giminaičiai Malinskai.

Apie 1910-1912 m. įveistas parkas. Dvaro parke per Pirmąjį pasaulinį karą buvo laidojami čia įsteigtoje ligoninėje mirę sužeisti vokiečių kariai. 1923 m. dvarui priklausė 14 ūkinių kiemų ir 156 gyventojai. Tarpukaryje nusavintos turtingo dvarininko žemės. Jos buvo išdalytos devyniems to panorusiems dvaro darbininkams – visiems po dešimt hektarų. Paliūniškio dvaras sodiečių atmintyje išlikęs kaip turėjęs pažangos siekusius šeimininkus. Dvaro rūmai buvo mediniai, nepasižymėjo prabanga. Ūkiniai pastatai atrodė geriau nei gyvenamasis rūmas, nes šeimininkai dėmesį kreipė darbui, o ne tuščioms pramogoms. Sodyboje stovėjo labai aukštas svirnas, buvo didelės daržinės, klojimas. Atokiau, už Paliūniškio miško, veikė plytinė, kurioje dirbo dvaro ir samdyti darbininkai.

Daugiau…


Naujienos


rugpjūčio 12 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Skroblus Rudnelėje.JPG
Skroblaus upelis atokiame Rudnelės kaime (Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos rajonas)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Dauguma lašišinių šeimos žuvų migruoja didelius atstumus į upes ir kanalus neršti

Žuvų migracija − tai žuvų plaukimas į kitas vietas neršti, maitintis, žiemoti.

Žuvys gali migruoti ne tik aktyviai, bet ir pasyviai, t. y. jas (daugiausia jų ikrus arba lervas, rečiau suaugusias žuvis) gali nešti jūrų arba upių srovės. Poreikį migruoti sukelia įvairūs veiksniai, pvz., lytinių produktų brendimas, tam tikra nutukimo būklė.

Manoma, kad sezoninė žuvų migracija yra susijusi su jų didesniais šansais išgyventi ir augti. Vadinasi, migruojantiems individams migracija yra naudinga − jie gali surasti daugiau maisto arba išvengti kokių nors jiems nepalankių veiksnių poveikio.

Neršto migracija yra ryškiausia ir tolimiausia (iki kelių tūkstančių kilometrų). Neršto migracijos metu daugelio rūšių žuvys nesimaitina, o po neršto žūva. Daugelis jūrinių žuvų neršti plaukia prie krantų, kitos (pvz., baltasis paltusas) leidžiasi iš paviršiaus gilyn.

Anadrominė migracija, kai dauguma migruojančių žuvų gyvena jūrose, o neršti plaukia į upes. Anadrominiai migrantai yra daugiausia Šiaurės pusrutulio praeivės žuvys (pvz., silkinės, lašišinės, eršketinės).

Katadrominė migracija, kai žuvys (jų nėra daug) auga ir maitinasi upėse, o neršti plaukia į jūras. Katadrominiai migrantai yra, pvz., upiniai unguriai, kai kurios grundalų rūšys.

Mitybos migracija − tai žuvų plaukimas į vietas, kur daugiau maisto. Praeivės žuvys plaukia į atvirą jūrą arba į apysūrius vandenis prie upių žiočių atsiganyti.

Žiemojimo migracija būdinga daugeliui jūrinių ir praeivių žuvų. Iš šaltesnių vandenų žuvys plaukia žiemoti į šiltesnius (praleidusios vasarą jūrose, žiemai plaukia į upių žiotis, pvz., karšis, šamas), ežeruose leidžiasi į duburius. Tačiau, pvz., kuojos migruodamos žiemą iš ežerų į upelius išvengia susidūrimo su jų plėšrūnais, (pvz., lydekomis ir didžiaisiais kormoranais).

Gyvūnų migraciją tiriančių mokslininkų tikslas − išsiaiškinti, kada, kur, kodėl ir kaip jie migruoja. Telemetrija yra vienas pagrindinių tyrėjų naudojamų metodų. Žymeklius galima įterpti į tiriamo gyvūno organizmą ar pritvirtinti jo išorėje. Tai, kad šiuose tyrimuose naudoti žymekliai neturi neigiamo poveikio žuvims, įrodyta tyrimais, o žuvų ženklinimui buvo gautas leidimas.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra gyvūnų migracija.

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Rodomas puslapis "[lt.wikipedia.org]"