This page uses content from Wikipedia and is licensed under CC BY-SA.

Šablonas:Savaitės tema – Vikipedija

Maisto dažiklių spalvų įvairovė

Maisto dažiklis – bet kuri maisto produkto ar gėrimo nudažymui dedama medžiaga. Maisto dažikliai kaip maisto priedai naudojami maisto pramonėje ir maistą gaminant namuose. Taip pat maisto dažiklių gali būti dedama į farmacijos, kosmetikos pramonės gaminius, jie gali būti naudojami kaip saugesni dažai švietimo įstaigose ir pan.

Žmonėms tam tikros spalvos asocijuojasi su atitinkamu skoniu, kvapu, todėl dažiklis gali pakeisti skonio ar kvapo suvokimą, nesvarbu, koks produktas tai būtų – saldainis ar vynas. Dėl šios priežasties dažikliai naudojami maisto produktų gamyboje. Kartais gamintojai siekia, kad vartotojai produktą suvoktų kaip natūralų, pvz., be dažiklio cukruotos vyšnios būtų šviesiai rusvos spalvos. Tačiau kartais dažikliu siekiama neįprasto įspūdžio, pvz., 2000 m. Heinz’o bendrovė pradėjo gaminti žaliąjį kečupą. Paprastai vartotojai supranta, kad ryškūs ir nenatūralių spalvų maisto produktai greičiausiai nudažyti maisto dažikliais, tačiau tik nedaugelis žino, kad kartais dažomi ir natūraliai atrodantys maisto produktai, tokie kaip apelsinai ar lašiša, siekiant užmaskuoti jų natūralių spalvų variantus. Kadangi natūrali maisto produktų spalva kinta priklausomai nuo metų laiko, dėl perdirbimo ir laikymo sąlygų, dažiklių panaudojimas dažnai produktams suteikia komercinio pranašumo – produktams suteikiama ta spalva, kurios vartotojas tikisi ir kuriai teikia pirmenybę. Visgi maisto produkto spalvą sąlygojančios medžiagos turi ne tik signalinį poveikį, susijusį su maisto pasirinkimu ir vartojimu. Kaip ir daugelis kitų medžiagų, jos veikia įvairius medžiagų apykaitos procesus.

Maisto dažiklių saugą pasaulyje tikrina įvairios organizacijos ir kartais jų nuomonė dėl dažiklio saugos išsiskiria. Jungtinėse Amerikos valstijose numeriai paprastai suteikiami leidžiamiems naudoti sintetiniams maisto dažinkliams, kurie neegzistuoja gamtoje, tuo tarpu Europos Sąjungoje, E numeriai suteikiami tiek sintetiniams, tiek natūraliems priedams (intervalas E100-E199). Dauguma šalių turi savus maisto gamyboje, kosmetikoje, farmacijoje leistų naudoti dažiklių sąrašus. Šiuose sąrašuose ar kitokiuose teisės aktuose gali būti nurodyti didžiausi dažiklių kiekiai, kuriuos vartotojas gali gauti per dieną su maistu ir kitais gaminiais. Daugelis šalių organizacijų, įskaitant JAV Maisto ir vaistų administraciją, nereikalauja, kad būtų atliekami natūralių dažančių medžiagų bandymai ar klinikiniai tyrimai.

Šios savaitės iniciatyva yra maisto pramonė.

Daugiau…